Paskutinis traukinys Italijoj – po to tik lėktuvo sparnai. Po to tik Vilnius Vilnius Vilnius. Švelnios Vilniaus vilnios. Šitaip melancholiškai, nostalgiškai kaip visuomet švyti besileidžianti saulė. Paskutiniai jos spinduliai duria ilgesiu taip, kad nuolat turiu nuryti gerklę gniaužiantį gumulą. Gaila palikti šalį, bet dar labiau gaila palikti tave, vita mia. Ir ką aš be tavęs, kaip aš be tavęs šitą mėnesį, kaip paskui.
Vis dar jaučiu burnoje paskutinio spritz aperol skonį, vis dar matau prieš save San Giacomo aikštę, kurią palaisčiau keliom ašarom. Vis dar negaliu, nenoriu rašyti tekstų, nenoriu sutikti Vilniaus žmonių, nenoriu kelti sugrįžtuvių vakarėlių. Grįžimas į Vilnių – tai maža mirtelė.
Skamba tie, kurie vakar mums grojo (vis dar negaliu patikėti, kad mačiau juos taip gyvai ir iš taip arti) – „Baustelle“ ir „White Lies“. Pro šalį rieda Italija.
Kaip norėčiau, kad daugiau niekada nereikėtų sakyti la solitudine è stile di vita per me.
aš žinau, kad tai skamba banaliai. skaudės, bus graudu, Vilnius atrodys mirtele, niekingai maža mirtele, ir tempas čia ne tas, todėl mirsi karštyje iš lėto, nes karštis čia kitoks, nes nėra čia paunksmių ir pietietiškų spalvų... O kur tie kvapai, prie kurių taip greit pripratai. O po to praeis. Ir liks Udinė, Italija širdies vieta. O Vilnius vėl pasidarys barokine vėjų rože, iš kurios taip gera išskrist į svečias šalis, ir kavos kvapas bus čia jaukus, ir kiemeliai, draugai...
ReplyDeleteViskas bus gerai.
Džiaugiuos, kad buvo Udinės giesmės.
As irgi jau namuose. Ir atsitiko tai, ko labiausiai baiminausi, atrodo, kad ne niekur nebuvau, dingo tie visi nuostabus menesiai kaip skradziai zeme. Sedziu ir galvoju,kur gi jie.
ReplyDeleteačiū, Zaulia, labai gražiai ir šiltai parašei.
ReplyDeleteDžo, man tas pats. Bet gal kitaip būti ir negali. Gal nusistovės viskas ir bus, kaip kad Zaulia sako. O mūsų juk dar laukia gyvenime daug įdomių nuotykių ir istorijų :)
Proz, bus gi tų kelionių, vienokių ir kitokių. Ir nuotykių. Tikrai :)
ReplyDeleteAš labai džiaugiuos savo pagyvenimais svetur, net jei to reikia, kad žinočiau, kur ir kokia turiu būti. Ir vis dar ilgiuosi Paryžiaus.