Tuesday, July 6, 2010

ne(į)vykęs pasakojimas apie dvi miestelių šventes

Galvojau parašyti apie sagras ir kitokias Italijos miestelių šventes, bet tada pamačiau, kad kolegė apie tai jau parašė, išsamiai ir įdomiai, o aš pati išsamiai ir įdomiai rašyti tingiu, tai ir nerašysiu. 

Karščiai audros, audros karščiai, apsnūdusios dienos, iš tirštos tamsos, kurią beveik gali pačiupinėti, išnyrantys kelio ženklai. San Daniele - lenkiasi ženklas, lenkiasi Šventas Danielius, užsukite. Sveiki atvykę į prosciutto kraštą. Kumpio kraštas lyg kumpa nosis (o tradicinis didžiulis kumpis jums ar ne panašus į kumpą nosį?) - kalvotas, kyla į kalvą. Pakeliui sustabdo kažkoks žmogus - pasirašykit prieš atominių jėgainių statymą. Pasirašykit prieš tą, už aną - šioje šalyje tavęs nuolatos prašo autografo. Prekystaliai nukrauti kumpiais, sūriais, šviežiais arbūzais, supjaustytais į plastikinius puodelius, kaštonais, migdolais, alaus kranais ir vyno statinėmis. Minia vilnija viduramžiškomis gatvėmis ten, kur kumpa nosis ir kumpio kvapas veda. Maistas maistas gėrimai plyšaujančios kolonėlės tuščia tara plastikiniai maišai. Ir priešingai, nei nuteikia ką tik užrašytos eilutės, visa tai gražu, paprasta, neįprasta, lengva. Festa di San Daniele. Jausmas, kad esi kažkur toli, kažkur, kur būti tau nepriklauso. Noriu plėsti įgimtos geografijos ribas, noriu plėsti bet kokias ribas, ypač tas nežymimas žemėlapiuose. Bet nenoriu tiesiog perkelti savo erdvės kontūrų iš vienų koordinačių į kitas ir prijukti prie jų, persiprogramuoti auto emigrantės režimą, nors tu ką, kaip nenoriu. Būti įpiešta į šablonus, apibrėžta ir nupasakojama. Gal dėl to negaliu rašyti ir standartinių tekstų apie keliones, apie svetimos šalies įdomybes, jei pradedu, apima beprasmybės jausmas ir metu neįpusėjus taip norisi papasakoti bet taip nėra kaip rašymas yra mazochistinis malonumas---

---malonumai šitoj šaly kartais visko tiek daug kartais jaučiuos lyg kūnas imtų viršų lyg visus paviršius godžiai čiupinėtų atbukę pojūčių čiuptuvėliai. Maistas maistas gėrimai karštis saulė jūra. Kalbėti apie maistą maistą gėrimus saulę jūrą. Kalbėti paviršius, kalbėti šablonais. ---   

Karščiai audros, audros karščiai, apsnūdusios dienos, iš tirštos tamsos, kurią beveik gali pačiupinėti, išnyrantys kelio ženklai. Castello di Vilalta - dešinėn - mosteli rodyklė. Po pilį lyg smurfai šmurkščioja žmonės drobiniais apsiaustais. Pūstakelniai kepurėti vyrai, viduramžių damos. Štai čia kala geležį, o ten išdirba odą. Štai moliniai sidro ir alaus ąsočiai, o štai mergaitė šoka pilvo šokį. Durys užrakintos, bet pily dega šviesos. Lauke liepsnoja žvakės, kažkur ten, kur tiršta tamsa apsivijusi horizontą, blyksteli miestelių  vaškas. Skamba dūdmaišiai - rąžau savo atbukusius penkis pojūčius - štai stovėk dabar ir gėrėkis, po velnių. Kažkokia sinestezija, blemba, Anykščių šilelis. O šeštas pojūtis turbūt miglotai būtų apibrėžiamas kaip kultūra. Poezija religija egzistencinis nerimas. Šeštas pojūtis šiandien ima viršų. 

O buvo visai ne taip, kaip parašiau. Buvo gražu ir ramu. Teksto suvokimo užduotis: kiek laikų įžvelgiate šiame rašinyje? Galimas atsakymo variantas: įvykusio veiksmo laikas ir pasakotojo, kalbančio iš laiko distancijos, laikas. O kiek pasakotojų įžvelgiate šiame tekste?.. Pažadu pasistengsti daugiau nekalbėti taip, kad tik pati suprasčiau. Čia tik nes kelios valandos miego ir sapnuoti crepuscolari eilėraščiai. Būtent taip ir sapnavau, kartais prasimerkdama ir versdamasi nuo šono ant šono, - juodas raides, šriftą, skyrybos ženklus ir tarpus tarp strofų.



3 comments:

  1. Turbut todel as neaprasiau nei vienu mano ispudziu is aplankytu miestu. Nes tai velniskai sunkus darbas informatyviai ir idomiai atpasakoti ivykius, vaizdus, patirtis, pasakoti kaip sakoma is savo varpines bet sykiu ne per daug subjektyviai. Sunkus ir tiesa sakant ne baisiai idomus rasymo procesas. Sedejau sedejau as su tais savo ispudziais kol nusprendziua sau juos ir pasilikti.

    ReplyDelete
  2. ilgai neprisiruošiau nieko perskaityt iš tavo blogo, o dabar pradžiugau. malonu, gera truputį priliesti Udine ne paviršium

    ReplyDelete