Šiandien įšilo iki dvidešimt aštuonių. Tai turbūt šiandien pas mus šildymą ir išjungė, nes vakar tai radiatoriai dar buvo drungni.
Sėdėjau su laptopu universiteto kiemely, tai ant žolytės, tai ant suoliuko, saulutė maloniai žnaibė veidą, po kojom kartais prašmirinėdavo driežiukai. Kvepia alyvos, baltuoja saulutės pievelėje, skraido pienių pūkai, skleidžias kaštonų taurės. Kiemelis daug gražesnis už mūsų filologyno. Ir kava iš automato kokius tris kartus skanesnė, o kainuoja tiek pat. Tik žmonių labai trūksta. Pertraukinės chebros ant laktos: vienoj rankoj prasta kava plastmasiniam puodely, kitoj mėtinė cigaretė, poezija iš lūpų į lūpas. Mieliausiųjų iš grupiokių, susižvalgymų ir susikuždėjimų per paskaitas. Pražingsniuojančių dievukų. Tai gėriau kavą su internetu. Ir driežiukais. Kokie gražūs tušti kontūrai.
Be tavęs nebūtų jų, tai gal jie ir netušti :)
ReplyDeleteDrieziukai! Tu gerei kava su drieziukais!
ReplyDeletewhen you feel lonely, music is your friend. klises nebutu klises, jei tiesos netalpintu. juk matei last.fm, kokioj grupej esu? 'Music is my boyfriend'. Ir gerai : ))
Mika, nu gal, bet vis tiek apytuščiai :)
ReplyDeleteVyt! tavo dėka mano vaikinas tampa vis turiningesnis ir aš jį vis labiau myliu! you are very very right! pagausiu tau kokį driežiuką ir atsiųsiu ;)