stogas ir visa kita

Nežinau, ar jums rūpi naujienos iš Codroipo gatvės, bet įtariu, kad belgas gal visai ir rūpi. O belgas ką, mokosi čekų kalbos intensyviau nei italų, net gramatiką iš kažkur ištraukė, ir kol viena čekė buvo savaitei išvažiavus namo, gyveno su kita čeke jų kambary. Kadangi šiandien išvažiavusioji čekė grįžta, tai kai kartu pusryčiavome (vienuoliktą; nes nusprendžiau, kad vėl keltis pusę aštuonių į paskaitą man bus nesveika), jis net pasiguodė, kaip liūdna, kad teks vėl miegoti savo kambary. Na, aš tai jo neužjaučiau, nes man miegoti vienai savo kambary labai patinka. Tiesa, tarp vienos čekės su belgu ir kitos čekės įvyko dar ir kažkoks konfliktas, bet nei aš ką žinau, nei aš gilinuosi, nei jums pasakosiu, nes o vdrug mano butokai sykį suras šitą blog'ą ir pasinaudos google translator... (ką tik pati pabandžiau paskaityt jį angliškai. funny funny) Trumpai tariant, gyvename vis dar įdomiai, kai grįžau po beveik savaitės atostogų, buvau sutikta svetingai, čekė, kuri pirma buvo išvažavus namo savaitei (žinau, kad čia šiek tiek painu...), man turėjo lauktuvių knygą itališkai apie Prahą, o aš mieliems sugyventiniams parvežiau pyragą iš Genujos. Atradome stogą, dar nepasakojau? Mūsų namas turi puikų stogą, kur deginamės, mokomės (na, stengiamės...), geriam vyną arba kokteilius su ananasų sultimis, nes sykį grįžo čekė su spalvotais šiaudeliais ir kita atributika, ir pareiškė, kad šiandien tropikų vakarėlis, nes gi tropinis oras. Taip, kartais pas mus būna plius dvidešimt trys, po dviejų valandų ant stogo aš net įdegiau.  Užtat kai tik nusipirkau dviratį, į Udinę vėl grįžo ciklonas, nešinas lietum. Beje, neminėjau, kad sužinojau, jog pataikiau į patį lietingiausią regioną ir miestą Italijoj? Tai va, negaliu nustoti džiaugtis.

1) kraštelis mūsų stogo ir kažkoks žydintis medis pro langą lipant ant jo; 2) stogas ir 3) tai, kas nuo jo matosi