Thursday, February 25, 2010

apie matomus nematomus



Jau kelias dienas man čia vaidenasi visokie lietuviai. Pavyzdžiui, šiandien Udinėj „mačiau“ net Subačių. Prie šviesoforo stovėjo poetas D.P. Jau nekalbant, kad vieną merginą Via Margreth fakulteto padalinyje stebėjau bent penkias sekundes, kol galų gale įsitikinau, kad tai tikrai ne bendravardė iš filologyno. Praeitą semestrą Universiteto gatvėje man nuolat vaidenosi išvažiavusios grupiokės. Čia, matyt, koks nors psichologinis reiškinys. Kai ilgą laiką nebematant pažįstamų veidų smegenys juos pačios susikuria ir sudėlioja ten, kur tie veidai ir turėtų pasirodyti. Bent kelioms sekundėms.

No comments:

Post a Comment