kuo tolyn, tuo gražyn

Galėčiau parašyti apie:

gegužės 1-os grigliatą – itališką lietuviško šašlykų kepimo variantą, netoli kalnų, saulėkaitoj, +28, nusvilau pečius (bet dabar tai jau savaitė kaip pila ir pila, laipsnių gal penkiolika, pamišimas);

kaip aš su italų policija susipažinau – patys užsuko į namus. Matyt, vakarienės. Ir dar duomenis susirašė visų buto gyventojų (dabar atidžiai nužvelgiu sutiktus kaimynus, kurie čia buvo tie geradariai, kurie 22.30 paskambino policijai, nes mes per garsiai indais barškinome);

italę, kuri manė, kad Lietuva yra kažkur prie Filipinų (bet jos draugės sugėdino: „dai“, rodos jos oda ne tokia tamsi, ir nosis ne tokia plokščia);

kas ką čia būna girdėjęs apie Lietuvą, kas kur mano ją esant ir ko apie ją klausinėja (- o jūs turit kokių nacionalinių patiekalų? {maistas, aišku, yra fundamentali tema}  -turim kelis. –ir kokius gi? - na, sunku paaiškinti... mes, bulvių daug valgom... dar tos salotos, kur jūs vadinat rusiškom, tai pas mus vadinasi lietuviškos, ir būna ant kiekvienos šventės stalo.)

apie itališką aperitivą, kaip sausakimšam bare šalia spritz aperol, nacionalinio italų gėrimo, kuris skamba visai neitališkai, dar gauni bruschečių – parašai ant lapuko savo vardą, kokies rūšies nori, o kai jos būna paruoštos, padavėja per visą barą rėkia, pavyzdžiui, Luca!

kaip  vakarieniavau tipiškam friulaniškam restorane, kur man atnešė kugelį su bulvių koše. Rimtai rimtai! O kadangi prieš tai kalbėjomės apie Lietuvišką virtuvę (jo, daug ką čia pakalbėsi). Taip ir norėjau ištarti: štai!

apie literatūrinį festivalį, nemokamus bilietus į labai gražų Udinės teatrą (o jų čia net visi trys ), kiek straipsnių susigalvojau, kad norėčiau parašyti, kaip pajutau, kad Udinė – antri mano namai, nors žmonių iš Lietuvos vis tiek iki skausmo ilgiuosi kiekvieną dieną;

tai, kad vieno dėstytojo pavardė reiškia Gavėnia, kitos – beveik „turgus“, dar kito – beveik „pilkas“. Tos, kur beveik turgus, dabar skaitau knygą, o tas, kur pilkas, niekaip neiškabina egzo rezultatų.

Kaip besistengtum jų išvengti – nuotykiai ir neišsakomos patirtys Italijoje pas tave ateina patys, kad ir įsispraudę į policininkų uniformas, ir pabeldžia į duris.