Thursday, May 13, 2010

Kita vertus, tai man nesiseka visiškai


2010-05-10 - 11  
Mažumėlę sugadinau langines... Sakysit, o kaip jas galima sugadint. Ogi paprastai – pas mus jos tokios mechaniškai-automatiškos. Patrauki virvelę ir kyla į viršų, patrauki į kitą pusę – leidžiasi žemyn. Tai kai patraukiau sykį, tai iš viso išnyko kažkur lubose. Nežinau, gal jas ateiviai pagrobė. Bet aš nebūčiau aš, jei nebūčiau pusantros valandos bandžiusi jų sutaisyt. Beveik išsiaiškinau mechanizmą, išardžiau viską (paskui atgal sudėjau), bet kodėl nebeveikia, vis tiek nežinau. Lipau ant nežinia kiek metų išgyvenusio ir kiek erasmus studentų mačiusio stalo rizikuodama savo gyvybe. Ir viskas veltui! Tai dabar kasdien mane pažadina saulė (arba, dažniau, lietus), o vakarais šviečiu užsidangsčiusiems kaimynams kaip švyturys (o jaučiuosi tai biškį vojeristiškai). Labai tikiuosi, kad mūsų gobšoka buto savininkė nepastebės ir mano trijų šimtų eurų deposito sau nepasiliks... (kai nebėra išeities, visada dar galima prasigooglint, vdrug kam nors irgi taip buvo) (ant kitos pusės lentos, kurią sugebėjau nuimti, radau užrašą „sereno“ (arba reiškia vardą, arba „giedras, ramus“), tai gal ne man vienai taip buvo nutikę. Gal čia kokia nors žinutė...) (kai nėra kam pasiguost, tai guodžiuosi blog‘ui).
Prieš tai kažkada buvau beveik sugadinus skalbimo mašiną, siurblį (kuris kaip žaislinis ir vis tiek veikia tik parodomuoju lygiu) ir gal dar kažką. Paskui skalbimo mašina sugedo iš tiesų, bet belgas pagal draugo skalbimo mašinų specialisto instrukcijas telefonu sugebėjo ją pataisyti. (Taip taip, mūsų belgas yra beveik šventas ir nepakartojamas.)
Sakyčiau, čia mūsų buto prakeikimas, bet kur ten. Nebent išsinešiau jį su savim. Jau nebesiplėsiu, kaip mes su kita Erasmus (ta pačia, su kuria abi nuėjom ne į tuos universiteto rūmus per egzaminą) aiškinomės, KUR vis dėlto dėstytojas pavarde beveik „pilkas“ turėtų iškabinti  egzamino rezultatus. Šiandien aš tuos rezultatus radau, tik kas iš to. Daug skaičiukų, kurie vargšei Erasmus, susiprotėjusiai  ant egzamino lapo tik gražiai išraityti vardą ir pavardę su prierašu „Erasmus“ skliausteliuose, bet ne numero di matricola, nieko nesako. Tiesa, dabar jau žinau tą savo numero di matricola, nu bet tai kas iš to. O  rezultatus sapnavau bent tris kartus (sykį buvo 19, sykį 27, sykį 5, (Italijoj, kad išlaikytum, turi gauti bent 18, o aukščiausias pažymys – 30). Dar galiu paminėti, kad dėstytojo priėmimo valandos yra tik pirmadieniais, ir buvo pasibaigę maždaug prieš pusvalandį, kai nuėjau.

No comments:

Post a Comment