Koks gražus šitas miestas naktį, kai grįžtu namo tuščiomis gatvėmis ar dar tuštesniais šaligatviais. Beveik visuomet po vidurnakčio, moliūgo karieta vėl atvirtus į dviratį.
Atsikratęs žmonių, miestas atgyja. Į juodos nakties kavos puodelį sumirkusios sidabrinės žvaigždės ir mėnulis.
Kaip tirštai kvepia šitas miestas, beveik galėtum čia vaikščioti užsimerkus, nosies vedama. Ypač naktį, kai šalia nesimaišo žmonių kvapai. Suvešlėja miesto augmenija, gatvėmis išsivynioja vijokliai, po mašinų nakčiai apleistą Primo Maggio aikštę krypuoja antys, garsiau sušniokščia kanalo kaskados.
Naktį, miegant žmonėms, miestas siaučia. Kasvakar kalnų sniegas nusileidžia žemyn ir lyg pienas pabaltina naktį. Kasnakt lyg šikšnosparniai išsiskleidžia visi miesto pumpurai.
Gegužę visi miestai išsikrausto iš proto. Rujoja. Dvelkia muskusu. Mylisi.
labai gražiai parašei.
ReplyDeletehttp://www.youtube.com/watch?v=0umCKG4j2-U
ReplyDeleteNieko nesakyk, aš pati nesu Giovanotti fanė:) bet žodžiai šitos man labai susišaukė su tavaisiais:) Apkabinu!
Gražu. Skaitydame tave taip labai užsimanau vėl būti studente :)
ReplyDeletemuzika o ne žodžiai.
ReplyDeleteTavo Udinė labai kvepianti.
ačiū ačiū, mielieji :)
ReplyDelete