Kai galų gale radau ir savo pažymį ant profesoriaus pavarde beveik „pilkas“ durų – pirma kelis kartus, pasitikrinau, ar mano tikrai šitas, gerokai mažesnis už kitų Erasmus, tada nuliūdau, po to susinervinau, vėliau supykau, šiek tiek pasikeikiau, galiausiai mane kolegos ir draugai beveik įtikino, kad normaliai čia su tuo balu, svarbiausia, kad išlaikiau. (Prieš akis pralėkė trys Carlo Goldoni komedijos Veneto dialektu, keliskart perskaityti penkiasdešimties lapų itališki konspektai, kaip gongas suskambėjo visos prie jų praleistos valandos. Paskui pradėjau galvoti apie simbolinę pažymio reikšmę, kaip negaliu jo emociškai atsieti nuo savęs pačios vertinimo. Ai, vaikystė, matyt, Freudas.)
Italijoj balų sistema trisdešimtbalė, prancūzijoj dvidešimtbalė, pas mus, kaip žinia, dešimtbalė. Ta proga Mari skaičiavo skaičiavo, bet taip ir liko pasimetus tarp tų skaičių. Vėliau ji plepėjo telefonu prancūziškai ir lyginosi suknelę – rytoj išvažiuoja į draugų vestuves, rodos, Strasbūre. Belgas su draugais belgais kelioms dienoms apsistojo Lignano miestely, netoliese Udinės, prie jūros. Eliška – savaitei Prahoj. Kaip aš jų visų pasiilgsiu - - -
Vakaras baigėsi čekų dienos filmu (kažkodėl jaučiu didžiulę simpatiją čekams ir slovėnams, su jais turiu daug ryšių, ir šiek tiek mažesnę kroatams bei slovakams, su kuriais neturiu tiek daug ryšių), kuris buvo toks geras, toks krasny, kad jau norėjau sakyt Terezai, jog turėtų didžiuotis, bet tada pagalvojau, na, ir supatetiškėjau gi aš. (Ratu prasisuko mineralinio buteliuke įsisukus slivovica – tik atsargiai, Ramune, sako T. Nesijaudink, atsakau, aš gi lituana ir net nesusiraukiu gurkštelėjus.)
O iš tiesų gražiausios Canti di Udine išgiedamos kur nors, pavyzdžiui, pakeliui iš via Codroipo į via Ungheria, kelyje, kurį pradedu žinoti geriau, nei kelią į universitetą, vienoj rankoj dviračio rankena kitoj – skėtis, virš kurio – pavasarinės krušos ledai, nors susiplak kokteilį. Nors daug plakti nereikia, užtenka apsukti mane kelis kartus pagal arba prieš laikrodžio rodyklę. Bet jei jau kalbam apie laikrodžius, norėčiau, kad jie sustotų būtent dabar.
* filmo "Protektor" epigrafas. Taip Hitleris kalbėjo apie čekus. Bet aš ne apie juos. Pati negalėčiau tiksliai įvardinti apie ką.
No comments:
Post a Comment