Tuesday, March 2, 2010

-

Rašyti į ką tik nusipirktą sąsiuvinį, užrašu "Hello barbarian, hello kitty" viršelyje.
"C'e' in Friuli questa tradizione di paura del barbaro" (iš paskaitos užrašų)
Piazza Matteotti, mėgstamiausioje savo Udinės aikštėje.
Per dvidešimt antrąjį gimtadienį, kai sugalvojau frazę "išvaikščioti ašaras". Ir pati sau kartojau "non piangere, bella ragazza, non piangere".

Esu čia barbarė. Svetimšalė gražiausioje iš šalių. Svetimšalė šitame kitokiame nei aš pasaulyje. "Dove c'e' la mia patria?" Barbarė tarp žmonių, tarp jų bendruomenių ir tautų. Laužanti, niokojanti visuomenines normas. Verkianti viešose vietose. Rašanti viešose vietose. Išvaikščiojanti savo ašaras. Išrašanti savo ašaras. Ryškiausias rašalas liejasi iš akių. Varva palikdamas pėdsakus šitame mieste.
Esu barbarė, kur benuvykčiau. Buvau barbarė, gyvenanti Vilniuje. Keičiasi tik miestų pavadinimai, prasmių kodifikavimo priemonės - kalbos. Keičiasi sintetiniai laiko sistemos vienetai - datos.

Šiandien ne mano diena. Tik mano gimtadienis.