kasdieninė lingvistika

Belgas išmoko naują itališką žodį – “uccidere” (žudyti). Prisėlino prie manęs kažko beieškančios virtuvėje ir kad užriks “uccidere!”. Taip ir nusipurčiau iš išgąsčio ir netikėtumo. O anas dar penkias minutes juokėsi ir čekėms pasakojo. O jis ir šiaip greitas mokytis: buchta, ucpat ir kiti čekiški žodžiai vieni dažniausių jo žodyne. Jau net sakinius bando megzti. Iš lietuviškų tai tik čiaudėti moka („ačiū“), dar kartais prašo priminti, kaip bus „į sveikatą“. Arba laikosi prietaro, kad jei pankamai kalbų ištarsi „the sun is shining“ saulė tikrai pradės šviesti. –O ką aš tau vakar sakiau? – sako patenkintas šįryt žiūrėdamas pro langą į saulėtą Udinę.