Thursday, March 25, 2010

kartais pasirašau ką nors konspektų paraštėse

Į šiuolaikinės italų lingvistikos paskaitą stengiuosi ateiti bent 5 minutėm anksčiau. Bet ir tai būna prisėdus pilna auditorija, ir tenka kokius tris kartus perklausti: „Questa e‘ libera?“ kol galiausiai surandi kokią keistą vietą atsisėsti, kaip, pavyzdžiui, šįkart, tarp italų bernų. Pora jų iš vieno šono žaidžia laivais, vienas sprendžia sudoku, o kitoj pusėj sėdi tas susitaršęs ilgaplaukis jaunuolis, kurio praeitą sykį, kai kalbėjom apie jaunimo žargoną ir žodžio "ubriaco" sinonimus, dėstytoja paklausė: „O kaip tu pavadini savo būseną, kai kokį šeštadienio vakarą per daug išgeri?“ „Nežinau... Nes neprisimenu,“ – atsakė jaunuolis, dabar sėdintis šalia ir net nenujaučiantis, kad aš apie jį rašau.

2 comments:

  1. na va, o belgas irgi nežino, kad apie tą jaunuolį rašei.

    ReplyDelete
  2. sužinotų belgas, kiek aš apie jį čia prirašiau... nežinau, ką pagalvotų :)

    ReplyDelete