Gal ir gerai, kad namie nėra interneto. Nueini valandai ar porai į kompiuterių kabinetą kaip į kokią Lietuvos ambasadą arba tarptautinius vandenis. Čia visi vienodai toli ir arti, nesvarbu, koks fizinis atstumas juos skirtų. O šiaip jautiesi labiau Italijoj. Ir vietoj to, kad vakarus leistum įmerkus akis į monitorių, sėdi svetainėje su buto draugais, gurkšnoji vyną (nes jau nebeįsivaizduojama, kaip galima kuo nors kitu užsigerti vakarienę. Ir kasvakar vaikščioti su vyno taure, kas kitur būtų gal kiek keista, tampa etalonu. Čia keisčiau vaikščioti be jos. Tiesa, vyno taures turim tik dvi, tai vis žadama keletą pavogti iš Piombi ar kito baro. Žadam ir žadam, o kol kas geriam vyną kad ir iš bokalų.), fonui kartais įsijungi, ko gero, vieną kvailiausių Europoj, itališką, televiziją ir juokiesi juokiesi iš jos laidų ir vedėjų, kurie po to šmėžuoja visur, net ir kituose kanaluose. Vieną sykį per žinias paminėjo Udinę (kartu dar ir marichuaną, bet tiek jau to). Suklusom. Paskui vėl paminėjo. -Na ir nesvietiškas populiarumas to mūsų miestelio, – mąstėm, kol nepasirodė, kad čia regioninė Friuli Venezia Giulia televizija.
No comments:
Post a Comment